Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
brukti — brùkti vksm. Brùkti pi̇̀nigus į kišẽnę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
brukti — 1 brùkti, a (bruñka), o ( ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų… … Dictionary of the Lithuanian Language
brukti — 2 brùkti, bruñka, o intr. blukti, netekti spalvos … Dictionary of the Lithuanian Language
brukinėti — brukinėti, ėja, ėjo 1. iter. brukti 4: Prieidama brukinėju po biskį, iki Kalėdų ir baigsiu Skr. 2. iter. brukti 6: Paskolinau arklį, tai ir brukinėja Rm. Kam jūs tuos galvijus brukinėjate – tegul jie sau ėda vietoj Jž. 3. refl. iter. brukti 7… … Dictionary of the Lithuanian Language
priebrukas — sm. (1) Pbr, Dl, Všk, Krč, Slk žr. priebraukas: XIX a. visi valstiečiai turėjo paprasčiausius linams brukti įrankius – priebruką ir bruktuvę rš. Bruktuvę turi ranko[je], o an priebruko saują padeda su linais Vb. An priebruko padėjęs, bruka linus… … Dictionary of the Lithuanian Language
бросать — В совр. знач. и форме искон. Возникло из бръснути «скрести, брить» > «оголять» (сбивая головки у льна) > «заставлять лететь прочь» > «бросать». Того же корня, что лит. brùkti «отрывать», диал. брокать «бросать» … Этимологический словарь русского языка
apibrukti — 1 apibrùkti, apìbruka, o (apìbrukė) tr. 1. Šč šiek tiek nubrukti (linus): Apibrùk kiek tuos linus, i tegu stovi tep Gs. 2. apmesti: Bloga mint vežimą – galvą šienu apìbruka Ds. brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atbrukti — 1 atbrùkti, àtbruka, o (àtbrukė) tr. 1. menk. atiduoti, atkišti: Ar jau atàbrukė Jonui skolą? Ds. 2. atvaryti, atginti: Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio Tr. 3. refl. atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: Baisiai nelaiku… … Dictionary of the Lithuanian Language
blukti — 2 blùkti, a, o tr. brukti, sprausti … Dictionary of the Lithuanian Language
braukti — braũkti, ia, ė 1. tr., intr. lengvai spaudžiant traukti kuo per ką: Braũkia su pirštu per stalą, ar dulkių nėr Jnšk. Braukiau su kepure par varpas, norėjau pamatyti, ar jau pjautini rugiai Šv. Ranka per veidą braũkti K. Plaukus priešais… … Dictionary of the Lithuanian Language
brauktuvė — brauktuvė̃ sf. (3b), brauktùvė (2) K; SD104 1. MŽ, J, Kp, Sg, Vkš įrankis linams braukti, brukti, plūkti, bruktuvė, plūktuvė, plaktuvė: Brauktuvė̃ ažtrūkus – linus peša Ds. Suskilo mano brauktuvė̃, reiks dirbti naują Grg. Paimk braũktuvę ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
